Auganti kriptoturto ekosistema, paremta „blockchain“ ir decentralizacijos principais, iškėlė svarbių klausimų tiek reguliuotojams, tiek kūrėjams. Iki šiol teisinė aplinka buvo miglota – ypač mažesniems startuoliams ar decentralizuotoms aplikacijoms (dApps), kurios veikė be aiškių taisyklių.
Tačiau 2023 m. priimtas MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamentas viską keičia. Dabar kiekvienas projektas, norintis veikti Europos rinkoje, turi įvertinti savo atitiktį šiam dokumentui.
Kam MiCA ypač aktualus?

MiCA tiesiogiai veikia:
-
Startuolius, kurie leidžia savo žetonus (tokens) arba organizuoja pradinius platinimus (ICO);
-
Skaitmeninio turto keityklas ar pinigines;
-
DeFi platformas, kurios siūlo skolinimo, stakingo ar prekybos galimybes;
-
„Play-to-earn“, „move-to-earn“ ar NFT projektus, jei jų žetonai yra plačiai apyvartoje.
Nors oficialiai MiCA netaikomas technologijoms kaip tokioms, bet reguliuoja veiklas, kurios vykdomos aplink jas. Tad net decentralizuotas protokolas gali būti įtrauktas, jei yra identifikuojamas „atsakingas asmuo ar grupė“.
Plačiau žr. MiCA reglamento 2 str. dėl taikymo ribų – EUR-Lex
Ką MiCA reiškia startuoliams?

1. Didesnė administracinė našta
Mažos komandos, veikiančios „lean“ principu, turės:
-
Pateikti whitepaper, atitinkantį informacijos atskleidimo reikalavimus;
-
Vykdyti AML/KYC, jei teikia paslaugas;
-
Turėti atitikties (compliance) atsakingą asmenį;
-
Gauti licenciją, jei teikia reguliuojamas paslaugas (pvz., žetonų laikymas, keitimas).
Tai reiškia papildomas teisinio atitikimo ir veiklos sąnaudų linijas, kurios daugeliui startuolių iki šiol neegzistavo.
2. Aiškesnis reguliacinis kelias
Pozityvioji pusė – startuoliai dabar turės aiškias taisykles, ką galima daryti, o ko ne.
-
Jei žetonas nėra finansinis instrumentas – jam taikomas MiCA, o ne MiFID II;
-
Jei veikla nėra reguliuojama – leidimo nereikia, tačiau reikia įrodyti ribotą apimtį ar decentralizaciją.
Kaip pabrėžiama Europos centrinio banko analizėje, MiCA gali padidinti pasitikėjimą kripto inovacijomis, jei jos veikia skaidriai.
O kaip su decentralizuotais projektais?
MiCA dar nėra pilnai pritaikytas prie decentralizuotos finansų (DeFi) realybės. Tačiau, jei:
-
Yra aiški organizacija ar subjektas, kuris kūrė protokolą;
-
Egzistuoja administruojamas vartotojų sąsajos valdymas (pvz., front-end dApp);
-
Priežiūros institucijos gali nustatyti veiklos vykdytoją,
tuomet toks projektas gali būti laikomas reguliuojamu pagal MiCA.
Kitaip tariant, „tikra decentralizacija“ gali būti vienintelis būdas išvengti reguliacinės atsakomybės.
Išsami analizė šia tema: ESMA – DeFi ir MiCA santykis
Ar MiCA stabdo inovacijas?
Tai daug diskusijų keliantis klausimas. MiCA kelia startuoliams iššūkius, tačiau kartu:
-
Suteikia aiškumą, ko reikia norint legaliai veikti ES;
-
Uždaro duris apgaulingiems projektams, kas ilgainiui naudinga visai rinkai;
-
Skatina skaidrumą – kas yra būtina norint auginti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą.
Didžiausia rizika – sustiprėjęs reguliavimo spaudimas gali paskatinti inovatorius išsikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas (pvz., Aziją, Karibus ar JAV valstijas su laisvesne praktika).
Tačiau ir čia situacija keičiasi: JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija taip pat rengia panašius reglamentus.
Ką verta daryti jau dabar?
Startuoliams ir decentralizuotiems projektams rekomenduojama:
-
Atlikti teisinį savęs įsivertinimą, ar veikla patenka į MiCA taikymo sritį.
-
Numatyti licencijavimo poreikį, jei siūlote keitimą, saugojimą ar konsultacijas.
-
Konsultuotis su teisininkais, ypač dėl žetonų klasifikavimo (utility, EMT, ART).
-
Aprašyti savo veiklos decentralizacijos laipsnį, jei norite išlikti už reguliavimo ribų.
-
Stebėti institucijų gaires – ESMA, ECB, Lietuvos banko pozicijas.
Išvada
MiCA žymi naują etapą Europos kripto rinkai – tai žingsnis nuo eksperimentinės laisvės link subrendusios, bet reguliuojamos aplinkos. Startuoliai ir DeFi projektai turės persvarstyti savo veiklos modelius, tačiau tai nebūtinai yra kliūtis.
Tiems, kurie pasiruoš, MiCA gali būti ne stabdis, o tramplinas – į tvaresnį augimą, didesnį vartotojų pasitikėjimą ir prieigą prie visos ES rinkos.

