Agorafobija – tai nerimo sutrikimas, pasireiškiantis stipria baime ar nerimu būti vietose ar situacijose, iš kurių gali būti sunku pabėgti arba kuriose gali būti gėda sulaukti pagalbos ištikus panikos priepuoliui. Tai daugiau nei paprasta baimė būti minioje – tai psichologinė būklė, galinti stipriai apriboti žmogaus gyvenimą.
Kas yra agorafobija?
Agorafobija dažniausiai pasireiškia kaip baimė:
-
būti atvirose vietose (pvz., aikštėse, prekybos centruose),
-
naudotis viešuoju transportu,
-
stovėti eilėje ar būti minioje,
-
būti vienam už namų ribų.
Svarbu suprasti, kad agorafobija nebūtinai reiškia baimę atvirose erdvėse – dažniau tai yra baimė patekti į situaciją, kurioje asmuo jaustųsi bejėgis ar neapsaugotas nuo panikos ar blogo savijautos epizodo.
Agorafobijos simptomai
Simptomai gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai:
Fiziniai simptomai:
-
Širdies plakimas (tachikardija),
-
Dusulys ar kvėpavimo sutrikimai,
-
Prakaitavimas,
-
Galvos svaigimas ar silpnumas,
-
Pykinimas ar skrandžio diskomfortas.
Psichologiniai simptomai:
-
Stipri baimė ar nerimas prieš išeinant iš namų,
-
Vengimo elgesys – žmogus atsisako dalyvauti tam tikrose veiklose,
-
Panikos priepuoliai viešumoje,
-
Baimė prarasti kontrolę arba „nukristi” be pagalbos.
Agorafobijos priežastys
Agorafobija retai atsiranda „iš niekur“ – dažnai ją lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:
1. Panikos sutrikimas
Dauguma žmonių, kenčiančių nuo agorafobijos, pirmiausia patyrė panikos priepuolius. Baimė, kad priepuolis pasikartos, skatina vengimą vietų, kuriose jie gali jaustis nesaugūs.
2. Trauminės patirtys
Stiprus stresas, prievarta ar kiti trauminiai įvykiai gali palikti ilgalaikių psichologinių pėdsakų, kurie prisideda prie sutrikimo atsiradimo.
3. Paveldimumas ir asmenybės tipas
Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės turi didesnę genetinę riziką patirti nerimo sutrikimus. Be to, žmonės su perfekcionistinėmis, nerimastingomis asmenybės savybėmis dažniau patiria agorafobiją.
Agorafobijos diagnozė
Diagnozę gali nustatyti psichiatras ar psichologas, dažnai remiantis:
-
Interviu ir simptomų įvertinimu,
-
Klinikiniais klausimynais,
-
Kitų galimų ligų (pvz., širdies ar kvėpavimo) atmetimu.
Diagnozės kriterijai remiasi Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-11) arba DSM-5.
Gydymo būdai
Laiku pradėtas gydymas gali padėti žymiai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
1. Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
Tai efektyviausias gydymo metodas. Jis padeda:
-
Atpažinti ir keisti nerimą sukeliančias mintis,
-
Palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis (eksponavimo technikos),
-
Sustiprinti pasitikėjimą savimi ir savireguliacijos įgūdžius.
2. Medikamentinis gydymas
Skiriami vaistai:
-
SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai),
-
Benzodiazepinai (trumpalaikiam simptomų sušvelninimui),
-
Antidepresantai ar kiti nerimą mažinantys vaistai.
3. Mindfulness ir relaksacijos pratimai
Reguliarus dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikavimas, kvėpavimo pratimai ir meditacija padeda mažinti bendrą įtampą.
Kaip padėti sau ar artimajam?
-
Ieškokite profesionalios pagalbos – agorafobija nėra „tingėjimas“ ar „išlepimas“.
-
Nespauskite savęs – gijimas yra procesas.
-
Veskite dienoraštį, sekite situacijas, kurios sukelia nerimą.
-
Įtraukite fizinį aktyvumą – net paprasti pasivaikščiojimai gali būti terapiniai.
-
Mokykitės atpažinti ankstyvus simptomus ir naudoti raminančias strategijas.
Kuo skiriasi agorafobija nuo kitų fobijų?
Agorafobija dažnai painiojama su:
-
Socialine fobija, tačiau pastaroji labiau susijusi su vertinimo baime (pvz., kalbant viešai).
-
Specifinėmis fobijomis (pvz., aukščio baimė), kurios būna labiau lokalizuotos ir nesukelia tokio plataus vengimo elgesio
Išvada
Agorafobija yra rimtas nerimo sutrikimas, tačiau jis gali būti sėkmingai gydomas. Ankstyvas pripažinimas ir profesionali pagalba padeda atkurti gyvenimo laisvę ir džiaugsmą. Neignoruokite simptomų – drąsa ieškoti pagalbos yra pirmas žingsnis sveikimo link.